Kaip pirkti Bitcoin su kredito kortele 2019

Coinmama

Coinmama yra finansinių paslaugų įmonė suteikianti galimybė įsigyti kriptovaliutų greitai, saugiai ir paprastai, iš bet kurios pasaulio šalies.

Coinmama svetainėje galite isigyti populiariausias kriptovaliutas, tokias kaip Bitcoin bei Ethereum. Atsiskaityti už kritpovaliutas galima bankine kortele arba naudojantis web piniginėmis.

• Pirkimas: Visa/Mastercard
• Saugumas: Vidutinis
• Anonimiškumas: Žemas
• Naudojimas: Nesudėtingas
• Siūlomos valiutos: BTC, BCH, LTC, ETH

Coinmama kolektyvas vadovaujasi principu, kad monetarinės sistemos ateitis priklauso žmonėms, o ne centriniams bankams.

Užsiregistruoti galite paspaudę žemiau esančią nuorodą:

 

 

 

 

Kriptovaliutos: 10 dažniausiai užduodamų klausimų

Kriptovaliutos yra šiek tiek panašios į Kardashianų šeimą: tikriausiai apie juos esate girdėję, bet tiksliai nežinote, kas jie yra ir nesate susidarę aiškios nuomonės. Nors žiniasklaidoje informacijos apie kriptovaliutas – begalės, tačiau daugelis faktų gaubiami paslapties. Kad padėtume susipažinti su kriptovaliutomis, atsakome į dažniausiai apie jas užduodamus klausimus.

1. Kas yra kriptovaliuta. Kokie skirtingi šių valiutų tipai?

Kriptovaliutos skaitmeniniame pasaulyje kinta naudojant kriptografiją, kuri iš esmės yra slaptųjų pranešimų sistema. Kitaip tariant, kriptovaliutos neturi fizinių atitikmenų – monetų ir popierinių kupiūrų, jos yra virtualios. Tačiau kriptovaliutos pririštos prie JAV dolerio vertės ir jų kursas gali kisti net ir kasdien. Kriptovaliutos glaudžiai siejamos su kriptografija – tai yra piniginių vienetų kūrimas, kai sandoriai yra kontroliuojami ir saugojami, tačiau vyksta viešai. Kriptovaliutų nekontroliuoja jokia konkreti institucija kaip, pavyzdžiui, Federalinis rezervų bankas ar Centrinis bankas. Už virtualiųjų valiutų valdymą neatsako niekas, tačiau tuo pat metu yra atsakingi visi vartotojai.

Bitkoinas buvo pirmoji kriptovaliuta – ji iki šiol geriausiai žinoma ir lengviausiai realizuojama. Tačiau šiuo metu yra per 1000 kitų kriptovaliutų. Kitos plačiai paplitusios kriptovaliutos yra „Ripple“, „Ethereum“, „Bitcoin Cash“, „Cardano“ ir „Litecoin“.

2. Kriptovaliutų kasyba

Kriptovaliutas galima atkasti, tik ne kaip auksą ar deimantus tiesioginiu būdu, bet virtualiai. Norint bandyti iškasti kriptovaliutas, reikia kompiuteryje parinkti tam tikrus nustatymus, turėti reikiamą programinę įrangą ir būti aukšto lygio matematiku.

Skirtingų kriptovaliutų paieškai reikia skirtingų metodikų, kurios laikui bėgant kinta. Pavyzdžiui, bitkoinams išpopuliarėjus ir išaugus jų vertei, kasybai prireikia vis daugiau skaičiavimų ir elektros energijos. Jei anksčiau bitkoinų kasybai ir galėjote naudoti asmeninį kompiuterį, dabar suplanuojamos operacijos, kaip atlikti užduotis, panaudojama speciali įranga ir t. t. Kitos virtualiosios valiutos dar gali būti išgaunamos ir paprastesniais būdais bei mažesniu mastu.

3. Kas yra blokų grandinių (angl. blochchain) sistema?

„Blockchain“ yra nuolat automatiškai atnaujinama visų kriptovaliutų sandorių viešoji sistema. Ji yra decentralizuota, joje saugojamos atliktos transakcijos. „Blockchain“ gali būti bendrinama su bet kuria tinklo dalimi, tačiau negali būti keičiama. Ji gali veikti be „Fed“ tipo centralizuotos sistemos. Beje, bitkoinų šablonas yra viešas ir jį gali pasiekti visi norintieji.

Daugelis žmonių mano, kad „Blockchain“ technologija yra visuotinio pamišimo dėl kriptovaliutų pagrindas ir skatina daugelį pasvarstyti apie galimą investavimą į kriptovaliutas. Garsiosios kompanijos „Microsoft“, IBM, „JPMorgan“ kuria blokų grandines ir integruoja jas į savo verslą.

4. Kaip nustatoma vertė?

Bitkoinų kaina, kaip ir atsargos, yra daugiausia spekuliacinės. Skirtingai nuo aukso, ši valiuta neturi realios vidinės vertės, ir, skirtingai nuo JAV dolerių, jokia vyriausybė bitkoinams nesuteiks teisėtos atsiskaitymo priemonės statuso. Taigi bitkoinų kainodara pagrįsta principu, kad kas nors šių virtualių pinigų norės įsigyti už prašomą kainą tikintis, kad vėliau kažkas norės mokėti dar daugiau. Taip pat daugelio kitų kriptovaliutų kursus iš dalies lemia bitkoino vertė.

5.Kokia investavimo rizika?

Kaip investuodami į pavienius sandorius rizikuojate prarasti savo pinigus, taip ir investavimo į kriptovaliutas atveju neturite jokių garantijų. Jei įsigiję realias apčiuopiamas atsargas, realiai galite įvertinti investicijų grąžos tikimybę, tai su kriptovaliutomis situacija nėra aiški. Vis dar sukaupta mažai duomenų, kad būtų galima analizuoti platesnes tendencijas, todėl sudėtinga nustatyti sąžiningą už kriptovaliutas mokamą kainą bei numatyti laiką, kada laikas valiutą parduoti.

Kadangi kriptovaliutos institucijų yra minimaliai reguliuojamos, drauge nėra apsaugotos ir kriptovaliutų sąskaitos. Taigi nesate apsaugoti ir nuo sukčių, galinčių įdiegti duomenis vagiančią programinę įrangą.

6. Kokias sumas reikėtų investuoti į kriptovaliutas?

Investuoti reikėtų tiek, kiek galite sau leisti prarasti pinigų. Tačiau ir galima nauda iš investicijų į kriptovaliutas yra nepaprastai didelė. Pavyzdžiui, vieno bitkoino vertė per vienerius metus išaugo nuo 800 iki 19000 JAV dolerių, kaip informuoja glaudžiai su kriptovaliutomis susijusi platforma „CoinDesk“.

Tačiau rizika bet kuriuo atveju nemaža. Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 18 d. bitkoino vertė buvo 19000, o 22 d. jau smuko iki 14000 dolerių. 2018 m. sausio 6 d. bitkoino vertė vėl pakilo iki 17000, o sausio 11 d. smuko iki 13000 dolerių. Toks nepastovumas skatina investuoti tik nedidelę investicinio portfelio dalį.

7. Kaip investuoti į kriptovaliutas?

Skaitmenines valiutas galima įsigyti tiesiogiai mainantis per „Coinmama“ platforma. Taip pat galima bandyti tiesiogiai prisijungti prie individualių kriptovaliutų pardavėjų per LocalBitcoins.com tinklalapį. Į kriptovaliutas galima investuoti ir per biržose parduodamus fondus. Taip pat egzistuoja ir kriptovaliutų aukcionai. Tiesa, rizika šiuo atveju didesnė.

8. Kaip saugoti bitkoinus ar kitas kriptovaliutas?

Virtualių valiutų piniginiai vienetai saugomi skaitmeninėse piniginėse. Daugelis kriptovaliutų keityklų siūlo piniginę, kurią galima susieti su savo įprasta banko sąskaita. Taip pat galite rasti ir kitų programėlių, pavyzdžiui, „Bither“, „Green Address“, „ArcBit“, kuriuos orientuotos į bitkoinų saugojimą. Papildomo saugumo funkcijos leidžia kriptovaliutas apsaugoti nuo žiniatinkliui būdingų pažeidimų.

9. Kur galima išleisti kriptovaliutas?

Nors įmonių, kurios priima mokėjimus kriptovaliutomis, sąrašas ribotas, tačiau jis po truputį didėja. Atsiskaityti kriptovaliuta galima Overstock.com, Bloomberg.com ir kt. Visą sąrašą, kur galima mokėti kriptovaliutomis, rasite čia: https://coinmap.org/

Taip pat galite būti kūrybingi ir panaudoti kriptovaliutas praktiškai. Pavyzdžiui, pirmasis sandoris panaudojant kriptovaliutas buvo sudarytas 2010 m., kai programuotojas Laszlo Hanyeczas forume paskelbė, kad duos 10000 bitkoinų (dabartinė jų vertė – 100 mln. dolerių) visiems, kurie atveš jam picą. Kažkas priėmė pasiūlymą ir už dvi „Papa John‘s“ picas bei jų pristatymą Hanyeczui sumokėjo 25 dolerius.

10. Ar visa tai realu?

Be abejonės, visa ši informacija apie kriptovaliutas gali pasirodyti panaši į mokslinę fantastiką. Tačiau juk visi mes gyvename ateityje. Prisiminkite, kaip neseniai kai kurie žmonės pradėjo naudotis el. paštu, „prisijaukino“ elektroninę komerciją ir socialines medijas. Tuo pačiu bendrovės, kurios lėtai įsisavino ar apskritai vengė diegti pažangias technologijas, nuėjo į užmarštį.

Reziumuojant, bitkoinas ir visi kiti jo analogai yra sparčiai populiarėjančios investavimo formos ir, tikėtina, kriptovaliutos įsitvirtino ilgam. Ir tai, ar surizikuosite ir įsigysite kriptovaliutų, ar ne, priklauso tik nuo jūsų ir jūsų tolerancijos rizikai.